mitas ar tiesa

Savižudybė visais laikais apgaubiama tam tikru paslaptingumu. O tai, kas nežinoma, dažnai gimdo klaidingas nuostatas ir įsitikinimus. Toliau pateikiami dažniausiai girdimi mitai ir faktai apie savižudybes.

 

mitas tiesa
Žmonės, kalbantys apie savižudybę, nesižudo. 8 iš 10 žmonių, prieš nusižudydami, ne kartą užsimena, kalba arba rašo apie tai. Tai reikia priimti rimtai. Jie siekia ne tik dėmesio – jie prašo pagalbos.
Savižudybės įvyksta be jokio išankstinio perspėjimo. Tyrimai rodo, kad žmonės, prieš nusižudydami, dažnai įvairiais ženklais perspėja aplinkinius, ką ketina daryti. Kartais žmonės, būdami labai pažeisti, rodo visai priešingus jausmus, negu iš tikrųjų. Dažnai paaugliai slepia savo skausmą po agresyviu ir žiauriu elgesiu. Jie rizikuoja arba elgiasi netinkamai, norėdami pakeisti situaciją arba pabėgti nuo jos.
Savižudžiai tikrai norėjo numirti. Dauguma savižudžių nebuvo galutinai apsisprendę dėl gyvenimo ar mirties.
Jei žmogus yra ‚savižudis“, tai jis „savižudis“  visiems laikams. Žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę, galima padėti.
Savižudybės dažnesnės tarp turtingų žmonių – arba, priešingai, jos būdingos labai nepasiturintiems žmonėms. Savižudybė nėra nei turtingųjų, nei vargšų  žmonių „liga“. Savižudybių pasitaiko visuose visuomenės sluoksniuose.
Savižudybė yra paveldima. Savižudybė nėra paveldima.
Visi savižudžiai yra psichiškai nesveiki žmonės Tyrimai rodo, kad nors savižudis yra labai nelaimingas, jis nebūtinai serga kokia nors psichine liga ar išgyvena krizę.
Kalbos apie savižudybę gali paskatinti dažniau apie ją galvoti, paskatinti taip elgtis. Kalbėjimas apie savižudybę neskatina žmogaus aktyviems veiksmams. Priešingai, tai suteikia galimybę kalbėti apie savo išgyvenimus su tuo, kuris galvoja arba bandė pakenkti sau.
Pagerėjimas po suicidinės krizės reiškia, kad savižudybės rizikos nebėra. Dažniausiai žmonės nusižudo per 3 pirmuosius mėnesius nuo ,,pagerėjimo“ pradžios – tada, kai įgauna jėgų ir ryžto nusižudyti.