patarimai

Daugiau naudingos informacijos, praktinių patarimų sau, kurie padės sumažinti ar / ir įveikti atsiskaitymų baimę, rasi Jaunimo sveikatos tinklo platformoje adresu 
http://www.sveikatostinklas.lt/
savipagalba/gera-nuotaika/12 

 

Kaip įsiminti įnformaciją? 

Asociacijų naudojimas

  • Kad ir ką norėtumei įsiminti, susiek ar sujunk tai su kokiu nors dalyku (asmeniu, daiktu, pavadinimu, apibūdinimu ir pan.). Pavyzdžiui, istorinę datą susiek su tau artimais skaičiais arba datomis (gimtadienio, sukaktuvėmis ir pan.). Mokydamasis (-i) pavadinimų, naujų žodžių, susiek juos su tuo, ką tau primena tie žodžiai, pavyzdžiui, pagal garsą, pagal vietą, kur jų mokeisi. Svarbiausia, kad tai susietum tu pats (-i).

  • Jeigu turi atsiminti dalykų sąrašą tam tikra tvarka, sugalvok skaičiams nuo 1 iki 10 tam tikrus vaizdinius, kurių kiekvienas primintų atskirą skaičių, nes tas vaizdinys ir skaičius turėtų turėti panašias formas. Vaizdiniai turėtų priminti atskirą, konkretų skaičių. Štai keletas pavyzdžių: skaičius 1 vizualiai savo forma primena teptuką, stulpą, pieštuką, rašiklį, žvakę ir kt., skaičius 2 – antį, gulbę ir t. t., skaičius 3 – širdį, dobilą ir kt., skaičius 4 – kėdę, skaičius 5 – nėščią moterį, kablį, skaičius 6 – dramblio straublį, golfo lazdą, skaičius 7 – dalgį, bumerangą, skaičius 8 – senį besmegenį, smėlio laikrodį, begalybės ženklą, skaičius 9 – teniso raketę, vėliavą.

Kai būsi sukūręs (-usi) keletą savo skaičių vaizdinių, parink kiekvienam skaičiui, tavo nuomone, labiausiai tinkantį skaičiaus ir formos įsiminimo vaizdinį.

Turėdamas (-a) susikurtus vaizdinius, užsimerk ir iš eilės pakartok skaičius nuo 1 iki 10. Stabtelėjęs (-usi) ties kiekvienu skaičiumi, iš atminties susiek jį su pagrindiniu to skaičiaus formos vaizdiniu, kurį esi pasirinkęs (-usi). Atlikęs (-usi) šį pratimą vieną kartą, pakartok viską atvirkščia tvarka.

Sukelk vaizdinius į „vaizduotės ekraną“ ir patikrink, kaip greitai gali tuos pagrindinius skaičius susieti su pasirinktais vaizdiniais. Kaip minėta, šis metodas tinka įsimenant skaičius tam tikra eilės tvarka. Pavyzdžiui, jeigu nori įsiminti dešimt dalykų, surašytų sąraše eilės, atvirkštine ar atsitiktine tvarka, pasinaudoki skaičių ir formos seka.

Įsivaizduok, kad tau reikia įsiminti sąrašą:

1. Simfonija 6. Saulės šviesa
2. Malda 7. Obuolinis pyragas
3. Arbūzas 8. Žiedai
4. Vulkanas 9. Erdvėlaivis
5. Motociklas 10. Kviečių laukas

 

Jeigu reikia išvardytus dalykus įsiminti atsitiktine tvarka, turi juos susieti tik su atitinkamu pagrindiniu skaičiaus ir formos vaizdiniu. Pavyzdžiui, 1. simfoniją galėtum įsiminti, įsivaizduodamas (-a) dirigentą, pašėlusiai mosuojantį milžinišku teptuku; 2. maldą galėtum įsivaizduoti kaip gulbę, žąsį arba antį iškeltais sparnais, tarsi rankomis, sudėtomis maldai, 6. saulės šviesa galėtų lietis iš dramblio straublio.

Šie pavyzdžiai pateikti norint parodyti vaizduotės ir kūrybinio mąstymo svarbą, reikalingą veiksmingiausioms atminties sąsajoms sudaryti.   

Geriausiai tau tiks sistema, kurią pats (-i) susikursi. Asociacijos ir vaizdiniai, kuriuos sukurs tavo vaizduotė, išsilaikys daug ilgiau ir bus daug veiksmingesni nei kitų pasiūlytos asociacijos, ryšiai ir vaizdiniai, nes jie, kaip ir žmonės, yra skirtingi.

Humoras

Kuo keistesni, juokingesni ir absurdiškesni tavo įsivaizdavimai, tuo ryškiau jie bus atsimenami. Papokštauk. Nebijok keistų, juokingų asociacijų, kurios tik tau atrodo suprantamos, o kitiems jos keistos ir nesuvokiamos. Ankstesniame pavyzdyje skaičius 6 turėjo būti įsimenamas su saulės šviesa. Gal kitiems atrodys absurdiška skaičių ir saulės šviesą susieti su dramblio straubliu. Tačiau, jeigu tau tai atrodo gerai įsimenamas vaizdinys, galima tikėtis, kad būtent toks vaizdinys Tau padės geriau įsiminti šį skaičiaus ir žodžių derinį.

Spalvos

Kur tik įmanoma, remkis visa vaivorykštės spalvų gama, geriausiu atveju, – skaisčia, ryškia, kad norima įsiminti informacija tavo mintyse taptų ,,spalvingesne“ ir labiau įsimintina.

Tvarka ir sistema

Šis principas taikomas, išdėstant daiktus pagal dydį, grupuojant pagal spalvaskategorijas ir nustatant hierarchinio pobūdžio ryšius (pavyzdžiui, siekdamas (-a) įsiminti tam tikrus žodžius, gali juos sudėlioti į grupeles, kurios skirsis savo dydžiu arba spalva, pavyzdžiui, tokie žodžiai kaip gėlė, vabzdys, telefonas būtų mažųjų daiktų grupelėje, o dramblys, automobilis, televizorius – didelių daiktų grupelėje.

Šiuos daiktus taip pat galima sugrupuoti į vieną spalvą turinčių daiktų grupę, pavyzdžiui, automobilis, telefonas, dramblys ir į daug spalvų turinčius daiktus: vabzdys, televizorius, gėlė.

Teigiami vaizdiniai

Dažnai pastebima, kad geriau įsimenami teigiami ir malonūs vaizdiniai, nes atmintis lengviau prie tų vaizdinių grįžta. Neigiami vaizdiniai, net jeigu jie atitinka anksčiau išdėstytus įsiminimo būdus, t. y. tvarkos ir sistemos, spalvų, asociacijų, ir patys atrodo įsimintini, gali būti nesąmoningai blokuojami, nes ketinimas grįžti prie tokių vaizdinių gali kelti nemalonius jausmus.

Sunku mokytis tai, kas mums kelia neigiamus jausmus, kurie dažnai susiję su nemaloniais išgyvenimais. Pavyzdžiui, jei labai bijai griežtos matematikos mokytojos, bijosi atsakinėti prieš ją ir suklysti. Šie neigiami jausmai gali trukdyti mokytis naujų matematikos formulių, nes kiekvieną kartą pagalvojęs (-usi) apie skaičius ir formules, prisimeni griežtą mokytoją su rūsčiu veidu. Tokiu atveju, geriausia mokytis matematikos malonioje aplinkoje, stengiantis negalvoti apie griežtą mokytoją, t. y.nesieti matematikos su mokytoja.

Nors atsikratyti tokių asociacijų pakankamai sunku, vis tik, verta pabandyti jas pakeisti maloniomis. Pavyzdžiui, besimokydamas (-a) matematikos gali galvoti apie tau malonius dalykus, pavyzdžiui, keliones, gamtą ir pan. Svarbiausia nukreipti mintis į malonius vaizdinius.

Iliustravimas

Įsimenamus tam tikrus daiktus, įvykius arba žmones stenkis įsivaizduoti kuo ryškiau, pabrėždamas (-a) tam tikrus jų bruožus. Jeigu nori įsiminti tam tikrą istorinį įvykį, pavyzdžiui, karą, pagalvok, kaip viskas galėjo vykti, kokie kariuomenės vadovai ir karaliai jame dalyvavo, kaip jie atrodė. Visa tai padės įsiminti patį įvykį, kas jame dalyvavo ir kaip jis vyko bei baigėsi. Šį metodą galima pritaikyti, įsimenant įvykius ir daiktus. Svarbu ryškiai įsivaizduoti bei pamatyti jų spalvas ir formas mintyse.

Užsienio kalbų mokymasis

  1. Mokykis priešdėlių, priesagų ir šaknų, dažniausiai vartojamų toje kalboje, kurią sieki išmokti.
  2. Pavartyk žodyną, kad suprastum, kaip vartojami tos kalbos priešdėliai, priesagos ir šaknys.
  3. Pasitelk asociacijas, kad sustiprintum informacijos įsiminimą.
  4. Kiekvieną dieną savo „žodžių atsargas“ papildyk nusistatytu naujų žodžių skaičiumi.
  5. Nauji žodžiai išlaikomi atmintyje tik tuo atveju, jeigu taikomas kartojimo principas, t. y. stenkis kuo dažniau prie jau išmoktų žodžių pridėti naujų žodžių, kuriuos išmokai šiandien. Sugalvok bent po kelis sakinius su įsimintais žodžiais ir su tais, kuriuos stengiesi įsiminti.
  6. Siekdamas (-a) išmokti, kaip užsienio kalba pasakyti buityje naudojamų daiktų pavadinimus, užklijuok ant jų lapelius su pavadinimais ta kalba, kurią nori išmokti.

Mokymosi menas

Mokydamasis (-i) gali pastebėti, kad vis mažiau ir mažiau atsimeni tai, ką buvai išmokęs (-usi). Kad sugebėtum atsiminti ne tik, ką išmokęs (-usi), bet ir galėtum toliau efektyviai mokytis naujų dalykų, svarbu padalyti mokymosi laiką į tam tikras dalis:mokymosi ir planuoto trumpo poilsio.

Po 50 minučių mokymosi pasidaryk 2–10 minučių pertraukėlę. Būtent todėl mokyklose pamokos trunka 45 min, nes, mokslinių tyrimų duomenimis, tiek laiko galime dėmesį sukoncentruoti ties vienu dalyku. Pertraukėlės metu leisk sau pailsėti: šiek tiek pasivaikščiok, atsigerk arbatos, pasimankštink, pasiklausyk ramios muzikos, o tada vėl kibk į mokslus. Po poilsio pertraukos sekančioje mokymosi dalyje jausiesi žvalesnis (-nė), bus lengviau įsiminti ne tik naują informaciją, bet ir susieti ją su anksčiau išmokta.

Kiekvienos mokymosi atkarpos pradžioje ir pabaigoje labai greitai peržvelk tuos dalykus, kuriuos išmokai per ankstesnius mokymosi laikotarpius, ir tai, ką planuoji mokytis toliau.

Kartojimo menas

Informacijos kartojimas padeda išlaikyti gerą atmintį. Kartojimo paskirtis – įtvirtinti atmintyje jau esančią informaciją. Kartojimui nereikia skirti daug laiko.

  1. Pavyzdžiui, vienos valandos mokymosi laikotarpiu kartojimui gali skirti maždaug 10 minučių.
  2. Išmoktą informaciją užrašyk, vėliau greitai patikrink tai, ką užrašei, su informacija šaltinyje, iš kurio mokeisi.
  3. Sritis, kurias praleidai, ir naują (papildomą) informaciją, kurią įsisavinai tarp peržvalgų, gali pridėti prie pastabų paraštėse. Taip atsiminsi tau reikalingą informaciją (pavyzdžiui, datą, informacijos sutrumpinimą ir pan.).

Jeigu lavinsi savo atmintį visu mokymosi laikotarpiu, tai:

  • Ištisus metus nejausi kaustančios baimės prieš atsiskaitymus, kuri grėsmingai kyla kaip artėjanti audra virš horizonto.
  • Išvengsi skuboto, siaubą keliančio, prakaitavimą skatinančio, paskutinių kelių mėnesių, savaičių arba dienų pasiruošimo artėjantiems egzaminams.
  • Nereikės, stengiantis sutaupyti kiekvieną minutę, įsitempusiam (-iai) paskutinę minutę įlėkti į egzamino laikymo vietą.
  • Išvengsi skuboto pirmųjų egzamino užduočių peržiūrinėjimo, dėl kurio gali nesuprasti, ką turi padaryti ir kokia užduoties esmė. Būtent dėl to tenka dažnai dar kartą viską skaityti iš naujo, dėl ko netenkama dalies brangaus, užduočiai atlikti skirto laiko.
  • Nereikės per valandos trukmės egzaminą sugaišti 15–30 minučių, užsirašinėjant atsitiktines mintis, kasantis galvą, raukant kaktą, pašėlusiai stengiantis atsiminti viską, ką išmokęs (-usi), bet kažkodėl lyg tyčia negali prisiminti.
  • Neteks nusivilti, kad negali suprasti informacijos, esančios tavo užrašuose, esmės, kadangi lavinant savo atmintį bei naudojant įsiminimo technikas, jau iš karto žinosi, kuri užrašų dalis kam skirta, su kokia tema susijusi ir pan.
  • Išvengsi siaubingos baimės, kad egzamino metu gali būti pateiktas ,,vienas bjaurus klausimas“.
  • Nebus nemalonaus jausmo, kad egzamino rytą visos žinios tiesiog iš galvos išgaravo. :-)